LINGÜISTICA

Gif Animados Gif Animados Gif Animados Gif Animados Gif Animados Gif Animados Gif Animados Gif Animados Gif Animados Gif Animados Gif Animados

martes, 9 de septiembre de 2014

PLAN DE TRABAJO DE INTERACCION SOCIAL DE ENSEÑANZA DEL IDIOMA AYMARA


YATICHÄW  WAKICHA
(Plan de trabajo para la interacción social)
 
Jose Luis Lima Mmamani (Lingüística-UPEA) 2014.
 
I. CHIMPUPNAKA (Datos referenciales)
1. Yatiqañ uta (Unidad Educativa)
1.2. T’aqa (Nivel): Payïr t’aqa / Nivel Secundario
1.3. Mara: 2014
1.4. Yatxata (Asignatura): Aymar  aru / Lengua  Aymara
1.5. Yatinta (Unidad de aprendizaje): Lurir aymar arunaka / Verbos en Aymara
1.6. Irpirinaka (Facilitadores):  
1.7. Irpiri (Tutor): Lic.
 
II. CHIQANCHA (Justificación)
Jichhürunakanx aymar arusat yatxatañax sinti askipuniwa. Aymar arux jiwasan saräwisata, lup’ïwisata, luräwisatw uñacht’ayi.
Uka amtampiw aka “Unidad  Educativa” jisk’a yatiqañ utan yatiqir wayn tawaqunakar  lurayirtuqit (verbos) ukjamarak jayllïwinakamp jamusiñanakampit jank’ak yatiqapxañapatak wakicht’ata. Ukjamat  yatiqir  wayn tawaqunakar aymar  arx  sum arsupxañapataki.
Aka markanx janiw aymar arux ch’amanchaskiti. Jichhapach wayn tawaqunakax kastill arutak  jilpachx  yatxatañ munxapxi. Ukax janiw akch’as walikiti, aymar saphit jutirjamax jiwasaw juk’amp nayraqatar  yaticht’awinakamp  laqañchayañasa.
 
III. AMTANAKA (Objetivos)
3.1. Jach’a  amtäwi (Objetivo  general)                   
Ø  Aymar  arun  lurir aymar  arunak jisk’a yatiqañ utan  yatiqir  wayn  tawaqunakar        yaticht’aña.
 
3.2. Phuqhasir  amtanaka (Objetivos  específicos)
- Lurir arunakan  amuyupat qhanañcht’aña.
- Lurir arunakan  kunayman jaljapat uñacht’ayaña.
- Lurir arunakan  k’ila saphi arunakat qhanañcht’aña.
3.3. Yatiqirinakan yatintatapa (Competencias)
 
- Jisk’a  yatiqañ utan yatiqir wayn tawaqunakax aymar arunx luririn saräwinakapatx yatxapxiwa.
 
IV. YATICHA (Contenido lingüístico y cultural): Lurir arunaka / Säwinaka, siw  säwinaka,  jayllïwinaka.
 
p) Luririt  qhanancht’a
ph) Amuyuparjam  jalanuqäwi (Clasificación por su significado)
1. Jan phuqhat luriri    (verbos apersonales)
2.  Phuqhat luriri         (verbos  personales)
3.  Maynitak luriri       (verbos  transitivos)
4.  Sapatak luriri         (verbos intransitivos)
5.  Lurir pacha                        (verbos  reflexivos)
6.  Purap luriri             (verbos  recíprocos)
7.  Uñtayir luriri          (verbos  copulativos)
p’) Ch’ilapat  jalanuqäwi (Clasificación por su morfología)
1.  Jakhu                     (numero)
2. Pacha                      (tiempo)
3. Jaqi                         (persona)
4. Amuyu                   (modo)
5. Uñnaqa                   (aspecto)
t) Luräwinakapat jalanuqäwi (Por su función)
            1. Tama ar saräwi       (Norma)
 
V. THAKHINCHA (Metodología)
6.1. Thakhi (Método)
 
Yatichäwinx yatiqir wayn  tawaqunakarux qhanañcht’asirakin qutut qututs yaticht’asirakiniwa.
6.2. Sarantäwi (Técnicas)
Jisk’a yatiqañ utanx wayn  tawaqunakarux  qut qut  t’aqanuqusaw säwinakamp jayllïwinakamp ukjamarak pankanakampit lurir  arutx  yaticht’asini.
 
6.3. Yänaka (Medios)
            - Pankat  jamuqatanaka
            - Jayllïwinaka
            - Säwinaka
            - Yaqhampinaka
 
VI. TUPT’ÄWI (Evaluación)
 
Yatiqir  wayn  tawaqunakarux akjamw  tupt’atäni:
           
Sapak  yatintaña                     20 %
            Qutunakan  yatintaña                         30 %
            Arsuwïta                                10 %
            Taqpachat  yatintäwi              40 %
            Taqpacha (total)                   100 %
 
VII. PANKANAKA (Bibliografía)
GÓMEZ, B. Donato
2002                Manual de Gramática Aymara, La Paz, Bolivia.
 
MARCAPAILLO, A. Claudio
2006                Lengua Aymara, Ediciones  Wiñaya.
 
SANTANDER, Edmundo y  SIÑANI, R. José  A. 2004
2004                Aprendizaje Sistemático del aymara, La Paz, Bolivia
 



YATICHT`ÄWI

(Plan de ejecución de la unidad  de  aprendizaje)

           

1. YATINTA (Asignatura): Aymar aru / Lengua  aymara

2. YATIQÄW T’AQA (Unidad de aprendizaje): Lurir  aymar arunaka/Verbos en aymara

3.  QALLANTA  (Presentación del  tema)

3.1.  Nayrir  yaticht’äwi  (Primera  situación)

 

3.1.1. Qhanañcht’a (Definición)

Aymar arunx llätunk aru t’aqanakaw utji, ukjam uñasinx aka yaticht’äwinx lurir arunakxat  uñacht’ayañäni. Lurir  arux  kunayman  t’aqanakaruw  jalaqanuqti. Mä lurir arux mä tama  amuy  lurañatakix wali askipuniwa, jan lurir  arunix    tama arux jan amuyuniwa.

Lurir  arux  sapa tama amuyunx qhipharupuniw sari. Jä  ukjamaw saräwipaxa, jichhax  amuyuparjamaw  uñacht’ayañäni.

3.1.2. Amuyuparjam jalanuqäwi (Criterio semántico)

1. Jan phuqhat  luriri  (verbos  apersonales)

- Jalluña          >          Wasürux jalluwa       

- Khuñuña       >          Maymarax khunuwa

- Chhijchhiña  >          Maymarax chhijchhiwa

 

2. Phuqhat  luriri (verbos personales)

                        - Luraña          >          Antukux luraskiwa

                        - Irpaña           >          Mariyax waw irpi

                        - Munaña        >          Ruwirtux kis muni

           

3. Maynitak luriri (verbos  transitivos)

                        - Jupax  masipatak is  apani

                        - Masimax  jumatakiw  manq’ alani

                        - Nayax  jupar qulq churta

           

4.  Sapatak  luriri (verbos  intransitivos)

                        - Jupax  qaritaw  iki

                        - Yatiqirix  um  umi

                        - Muniripax  usutaw purini

           

5. Lurir pachpa (verbos  reflexivos)

           

- Kullakax  ajan  uñasi

                        - Anjilikax  ñik’ut k’anasi

                        - Jupax mmpar  jarisi

           

6. Purapatak  luriri (verbos recíprocos)

                        - Nayax jupampiw  munasipxta

                        -Mariyax kullakapampiw uñch’ukisi

                        - Nayax jupanakampiw nuwaxa

8. Uñt’ayir  luriri  (verbos copulativos)

- Nayätwa

                        - Jiwasätanwa

                        - Khayax khitisa

3.1.3. Juk’amp  yatintañataki (Para aprender más)

Jichhax  lurir  arunakx  säwinakatw apst’apxäta, ukatx sapa mayniw arast’apxäta (material adjunto).

 

3.2. Payïr  yaticht’äwi (Segunda  situación)

 

3.2.1. Ch’ilanakapat jalanuqäwi  (Criterio morfológico)

 

1. Qhanañcht’a (Definición)

Ch’ilanakaparjamx mä lurir arux  janipuniw  sapak  irnaqkaspati. Jan ukax  mä lurir  arux  tama amuyunx qhanañcht’ ch’ilanakampipunïñapawa. Jan ukanakampïkch  ukax  janiw    tama arux amuyunïkiti, ni  kuns  yatiykistaspati. Jichhax  ukw  uñjañäni.

 

 

 

 

2. TIEMPO SIMPLE: AMUY CHIQANCHA (Modo indicativo)

2.1. Laq’a pacha (Pasado no testimonial)

SUTILANTI
LURIRI
UÑNAQA
JAKHU
PACHA
JAQI
Nayax
Jumax
Jupax
Jiwasax
Nänakax
Jumanakax
Jupanakax
Jiwasanakax
yatiqa
yatiqa
yatiqa
yatiqa
yatiqa
yatiqa
yatiqa
yatiqa
­­-sk
-ø
-sk
-sk
-sk
 
 
 
 
-pxa
-pxa
-pxa
-pxa
-tä
-tä
-tay – (tä)
-tä
-tä
-tä
-tay- (tä)
-tä
-tha
-ta
-na
-tan
-tha
-ta
-na
-tan
Pronombre
Verbo
Aspecto
Número
Tiempo
Persona

 

2.2. Jaya pacha (Pasado testimonial) 

 

SUTILANTI
LURIRI
UÑNAQA
JAKHU
PACHA
JAQI
Nayax
Jumax
Jupax
Jiwasax
Nänakax
Jumanakax
Jupanakax
Jiwasanakax
yatiqa
yatiqa
yatiqa
yatiqa
yatiqa
yatiqa
yatiqa
yatiqa
­­-sk
-ø
-sk
-sk
-sk
 
 
 
 
-pxa
-pxa
-pxa
-pxa
-yä
-yä
-:
-yä
-yä
-yä
-:
-yä
-tha
-ta
-na
-tan
-tha
-ta
-na
-tan
Pronombre
Verbo
Aspecto
Número
Tiempo
Persona

 

 

2.3. Jak’a pacha (Presente pasado)

 

SUTILANTI
LURIRI
UÑNAQA
JAKHU
PACHA
JAQI
Nayax
Jumax
Jupax
Jiwasax
Nänakax
Jumanakax
Jupanakax
Jiwasanakax
yatiqa
yatiqa
yatiqa
yatiqa
yatiqa
yatiqa
yatiqa
yatiqa
­­-sk
-sk
-sk
-sk
 
 
 
 
-pxa
-pxa
-pxa
-pxa
 
-tha
-ta
-i
-tan
-tha
-ta
-i
-tan
Pronombre
Verbo
Aspecto
Número
Tiempo
Persona

 

 

 

2.4. Jutir pacha (Tiempo futuro)

 

SUTILANTI
LURIRI
UÑNAQA
JAKHU
PACHA
JAQI
Nayax
Jumax
Jupax
Jiwasax
Nänakax
Jumanakax
Jupanakax
Jiwasanakax
yatiqa
yatiqa
yatiqa
yatiqa
yatiqa
yatiqa
yatiqa
yatiqa
­­-sk
-sk
-sk
-sk
 
 
 
 
-pxa
-pxa
-pxa
-pxa
-:
-:
-n  (na)
-ña
-:
-:
-n  (na)
-ña
-ta
-i
-:ni
-ta
-i
-:ni
Pronombre
Verbo
Aspecto
Número
Tiempo
Persona

 

3.2.2. Juk’amp yatintañataki  (Para aprender más) 

 

Jichhax yatiñtañatakix jumanakax mä luririmpiw kunayman chimpunak nayra pachamp (pasado testimonial) qillqapxäta (material adjunto).

3.3. Kimsïr yaticht’äwi (Tercera situación)

 

3.3.1. Luräwinakapat jalanuqäwi  (Criterio sintáctico)

1. Qhanañcht’a (Definición)

Lurir arux luräwinakapatjamx mä  tama  arsuwins  jan  ukax qillqt’äwins qhipharupuniw sari. Ukjam  uskt’tan  ukax mä tama arux qhana amuyuniwa. Awispachanakanx mayjt’ayir (adverbios) arukiw  lurir arun  nayräxapankaspa. Maysatuqitx  lurir  arux  janipuniw  chika chikar  uskt’añäkiti. Jichhax ukw uñjañäni:

            Mariyaw jachi            >          María llora

            Antukuw laru                        >          Antonio ríe

            Phisiw jurqhisi          >          El gato se rasca

            Anuw waji                 >          El perro ladra

 

            Julichax t’ant’ alxi      >          Julia vende pan

                        Markux is ali              >          Marco compra ropa

                        Lusix chump p’iti       >          Lucy teje chompa

3.3.2. Juk’amp  yatintañataki  (Para aprender más) 

Aka laphinx mä jayllïwiw utji, nayraqatx ukw jayllirt’añäni, ukatx sapa qutuw lurir arunak siqintapxäta, niy siqintasax ullart’apxarakïtawa (material adjunto).

4. TUPT’ÄWI (Evaluación)

           

Sapak  yatintaña……….……%

            Qutunakat  yatintaña………. %

            Arsüwita…………………….%

            Taqpachat yatintäwi……….. %

                                                   100 %

5. YATXATA (Investigación)

Tukuyañatakix  aka  jisk’a  laphiruw  phuqhancht’awayarapipxitäta.